Šis spektaklis per dokumentinę medžiagą ir įtaigią atmosferą pakviečia žiūrovus į dviejų akrobatų fizinių santykių dramą. Dūmai, muzika ir akrobatika susimaišo su klausimais apie cirko tapatybę, kūrybinį troškimą ir meną būti scenoje.

KOROBKA rusiškai reiškia dėžutę ir nukelia mus į 2001-uosius ir 16 kv.m studentų kambarį Maskvoje. Kaip anuomet siaura studentų kambario erdvė, taip ir dabartiniais laikais būdingas jausmas, kad turime ribotą erdvę ir esame įstrigę. Uždaryti pandemijos metu, labai ribotos sąlygos kurti, du vaikai, kūnas, kurį reikia palaikyti, ir tikimasi, kad šioje srityje atsiras įkvėpimas ir kūrybiškumas.

Kaip akrobatams, turintiems ilgą karjerą, mums būdingas ne tik apmąstymų, bet ir būtinos transformacijos poreikis. Nuolat kyla problemų, susijusių su akrobato tapatybe ir „gyvenimo trukme“. Pabrėždami savo dabartines problemas, tikimės, kad galėsime atsiverti ir įkūnyti dalykus, kurie liečia meną/kovą būti žmogumi. Tai savotiška duoklė niekšiškumui ir neįmanoma užduotis nuolatos bandyti kartoti savo „gudrybes“, net jei sąlygos pasikeičia.

Taigi mes čia... Po 20 metų, kitu laiku, kitoje Korobkoje, tiksliau – 16 kvadratinių metrų scenos teritorijoje.